Aleksandras Michalkovičius (Baltarusija)

Aleksandras Michalkovičius (Baltarusija)

Tapti vyru?

Baltarusija. Kiekvienas 18–27 metų vyras Baltarusijoje turi ištarnauti armijoje 548 dienas. Nors daugelis abejoja, ar tai būtina ir ar duoda naudos jaunuoliams, o gal yra tik tuščias jų laiko švaistymas, patriarchalinėje visuomenėje vyrauja nuomonė, kad armija užgrūdina jaunuolius, padaro juos tikrais vyrais.

Planuodamas vykti į armiją maniau, kad, gavęs vadų leidimą naudotis savo profesionalia kamera, fotografuosiu atvirai ir laisvai. Tačiau, kaip paprastai būna, realybė pasirodė esanti toli gražu  neideali. Buvau pasiųstas į Baltarusijos specialiųjų pajėgų būrį (Marjina Horkos mieste) ir negalėjau naudotis net mobiliuoju telefonu, jau nekalbant apie galimybę juo fotografuoti. Man pavyko pasinaudoti savo senu paprastu juostiniu fotoaparatu Olympus MJU II. Visa ši fotografinė patirtis atspindi gyvenimo ir erdvės ribas, nuolatinę tarp kareivių tvyrančią įtampą, individualybės praradimą ir visuotinę prisitaikėlišką aplinką. Armija – tai didžiulė sena sistema, gyvenanti pagal sovietines tradicijas, labiau primenančias kalėjimo papročius (tą patį galima pasakyti ir apie santykius tarp žmonių). Ši sistema gyva tik dėl jaunų kareivių energijos, jie karininkams tampa nemokama darbo jėga ir vyriausybinės propagandos aparato objektu. Pagrindinis ramybės man nedavęs klausimas buvo, ar gali tokia armija berniuką paversti vyru?

Armijoje išbuvau tik vienus metus, nes turiu aukštąjį išsilavinimą. Po demobilizacijos nusprendžiau įgyvendinti projektą apie armiją, apimantį visą su ja susijusį ciklą. Nuo 2010 iki 2013 m. fotografavau visą procesą – nuo pašaukimo į armiją iki priesaikos ir nuo karinės tarnybos pradžios iki demobilizacijos. Panaudojau ir savo laiškus bei piešinius, kad aprašyčiau nuotraukas, kurios dėl armijoje galiojančių suvaržymų taip ir nebuvo padarytos.    

Aleksandras Michalkovičius (g. 1984 m.) – vizualiojo meno kūrėjas, fotomenininkas, gyvenantis ir dirbantis Baranovičiuose, Baltarusijoje.

Jis kuria personalinius ilgalaikius meninės fotografijos projektus, dokumentinius filmus ir audiovizualines instaliacijas. Aleksandrui rūpi praeitis ir įvairūs istorijos aspektai, susiję su nūdienos gyvenimu. Jis eksperimentuoja su naujomis vizualiojo meno formomis, derindamas fotografiją, video- ir objektus.

A.  Michalkovičius 2006 m. įgijo menų magistro laipsnį MSUCA, Maskvoje, Rusijoje. 2006–2009 m. mokėsi bibliotekininkystės doktorantūros studijose Rusijos valstybiniame bibliotekinio mokymo centre, išlaikė doktorantūros egzaminus, tačiau mokslinio darbo nebaigė. 2008 m. dalyvavo dokumentinių filmų kūrimo, darbo su garsu ir postprodukcija seminare-studijoje Lenkijos televizijoje Varšuvoje. 2010–2011 m. tarnavo armijoje Marjina Horkos mieste Baltarusijoje, gavo seržanto laipsnį. Dalyvavo dokumentinių filmų kūrimo seminare-studijoje Belsat televizijoje Varšuvoje, Lenkijoje (2012 m.); Stanley Greene’o dokumentinių filmų kūrimo seminare-studijoje Vilniuje (2013 m.); ilgalaikiuose dokumentinių filmų kūrimo kursuose Minske, Baltarusijoje, kuriems vadovavo Jurijus Kozyrevas, Andrejus Polikanovas, Tatjana Plotnikova ir Maksimas Dondiukas (2013 m.); tarptautinėje vasaros fotografijos mokykloje Kuldygoje, Latvijoje (2014 m.). 2014–2016 m. dokumentinių filmų kūrėjų meistriškumo programos (DOCNOMADS.EU. Lisabona, Briuselis, Budapeštas) dalyvis.

2006–2009 m. fotografavo žymaus Lietuvos ir Rusijos kolekcininko Šabtajaus Kalmanovičiaus porceliano kolekciją; 2008–2009 m. dirbo Belsat TV kanalo Maskvoje direktoriumi; 2011–2014 m. kūrė asmeninius projektus ir bendradarbiavo su televizijos kanalu Belsat kaip laisvai samdomas menininkas. Nuo 2011 m. iki šiol kuria asmeninius audiovizualinio meno projektus.