Emilis Gataulinas (Rusija)

Emilis Gataulinas (Rusija)

Link horizonto 

Serija buvo sukurta man lankantis mažuose Rusijos priemiesčių miesteliuose ir kaimuose. Čia parodytas žmonių gyvenimas, jų tarpusavio santykiai ir vietos, kur jie gyvena.

Provinciją fotografuoju jau keletą metų. Sakyčiau, kad tai mano pagrindinė tema. Gyvenu netoli Maskvos, tačiau paprastai čia nieko nefotografuoju, naudojuosi kiekviena proga išvykti kur nors toliau, į kokį miestelį ar kaimą. Kaip tik ten ir ieškau ko nors įdomaus savo fotografijoms. Gyvenimas provincijoje turi kažkokio tik jam būdingo žavesio, kurio nerasi dideliuose miestuose.

Rusijoje, kaip niekur kitur, justi skirtumas tarp sostinės ir provincijos, centro ir pakraščių. Net žodis „provincija“ dabartinėje rusų kalboje įgavo savotišką reikšmę – „visa šalis, išskyrus sostinę“. Maskva, didžioji sostinė, – vienintelis viešpataujantis centras, o visa kita tiesiog priklauso nuo jos. Maskva yra pasaulis savyje, jai svarbu tik ji pati, tai, kas dedasi už jos ribų, jai nerūpi. Tai didžiulių galimybių miestas, čia vyksta svarbiausi gyvenimo įvykiai, o provincija, žvelgiant iš šių pozicijų, atrodo beveidė ir menkavertė.

Kai vykdamas į provinciją išvažiuoji iš Maskvos, pasijunti taip, tarsi kirstum du skirtingus pasaulius skiriančią ribą – keičiasi erdvės ir laiko pojūtis. Sostinėje erdvė uždara, apribota pastatų sienų, laikas taip pat „suspaustas“ – jo visada trūksta. Provincijos erdvė atrodo bekraštė, ji tęsiasi link horizonto, o laikas teka lėtai, tarsi savaime.

Provincijoje jauti norą vaikščioti. Kuo daugiau erdvės, tuo toliau tave gali nunešti kojos. Kuo lėčiau teka laikas, tuo mažiau skubi. Kasdienis gyvenimas juda lėtai. Vieniems tai gali atrodyti pilka ir nuobodu, kiti čia ras tai, ko neturi sostinė, – žemės ir gamtos pojūtį, galimybę pabėgti iš miesto šurmulio.

Skirtinga erdvė reiškia skirtingus žmones. Taip, jie gal ir nėra tokie išmanūs kaip tie, kurie gyvena miestuose, jie kur kas mažiau reikalauja, tačiau tuo pat metu jie daug tikroviškesni, labiau atsiveria ir jų nuoširdumas toks, kad juo norisi tikėti. 

Emilis Gataulinas gimė 1972 m. Joškar Oloje, Rusijoje. Iki 1992 m. gyveno Kazanėje, baigė Kazanės meno koledžą. Vėliau išvyko į Maskvą, kur baigė Surikovo meno institutą. 2003–2004 m. mokėsi pas Aleksandrą Lapiną, rusų fotografą, ideologą ir rašytoją. 2004 m. persikėlė į Koroliovą Maskvos srityje. 2005 m. tapo Rusijos fotomenininkų sąjungos nariu.