Nuo princesės iki vergės 

Kartą žymi armėnų skulptorė Herikunaz Galstian, rodydama man savo vaikystės nuotrauką, pasakė: „Tėvui aš buvau maža princesė, o ištekėjusi tapau beveik verge.“

„Nuo princesės iki vergės“ – projektas, parodantis armėnių moterų patiriamą smurtą, pasireiškiantį įvairiais aspektais – fiziniu, seksualiniu, psichologiniu ir diskriminacija dėl lyties.

Armėnijoje egzistuoja daugybė tradicijų: moteris privalo būti rami, tyli, drovi, niekada neviešinti šeimos vidinių problemų.

Mokykliniuose vadovėliuose apstu eilėraščių apie motinas, tačiau Armėnijoje yra daugybė motinų, kurias muša ir nužudo.

Pirmoji viešai apie tai prabilusi moteris buvo jauna našlaitė Zaruhi Petrosian. 2011 metais ją užmušė jos vyras ir anyta.

Pirmą kartą ramybė visuomenėje buvo sudrumsta. Zaruhi seserys garsiai prakalbo apie smurtą tiktai po Zaruhi mirties, o visuomenė ėmė labiau suvokti smurto šeimoje problemą. Jos vyrą nuteisė.

Kita jauna moteris, viešai pradėjusi kovoti už savo teises, buvo dvidešimtmetė Mariam Gevorgian. Jos anyta buvo nuteista.

Paskutinė mano nuotraukose yra jauna nėščia moteris Maro Gulojan. Jos vyro šeima kategoriškai tvirtina, kad ji nusižudė, tačiau mėlynės ant jos kaklo byloja ką kita. 

Anahit Hairapetian – armėnė fotografė, gimusi 1981 metais Karabache. Turi kompiuterių mokslo magistro laipsnį. 2005 metais Anahit dalyvavo World Press Photo ir Kaukazo instituto organizuotuose fotožurnalistikos kursuose, vėliau studijavo Danijos medijų ir žurnalistikos mokykloje.

Jos nuotraukas spausdina Enter WPPH, Eurasianet.org, FotoEvidence, Le Point ir kiti. Yra laimėjusi ne vieną apdovanojimą, tarp jų – „Azijos moterų fotografių vitrinos“ apdovanojimą, Armėnijos prezidento prizą.  

Anahit yra viena iš 4Plus dokumentinės fotografijos centro Armėnijoje įkūrėjų. Šiuo metu Anahit įsikūrusi Vokietijoje.

www.anahithayrapetyan.com