Maksimas Sarychau (Baltarusija)

Draugas su dviem letenom

Dvikojis šuo Loidas ir savanorė Maša (32 metų) eina pasivaikščioti. Jau praėjo trys dienos po operacijos, kai jam buvo amputuotos sulaužytos kojos ir uodega. Niekas nežino, kaip šis Loidu vadinamas rudis susižalojo kojas – vieną priekinę ir vieną užpakalinę. Galbūt jis papuolė po traukiniu. Kažkas pastebėjo jį Minsko priemiestyje ir pranešė gyvūnų globos organizacijai. Jis gulėjo laižydamasis žaizdas, iš kurių kyšojo kaulai. Sudėtingos, keturias valandas trukusios operacijos metu jam buvo pašalinti sulaužytų kojų likučiai ir uodega. Savanoriai internete buvo radę vaizdo pasakojimų apie panašius atvejus, kai šunys normaliai vaikšto dviem kojomis, ir tai suteikė jiems pasitikėjimo ir vilties.  

Pirmosios kelios dienos buvo labai sunkios: operuotas kojas skaudėjo, Loidui smarkiai pakilo temperatūra. Po trijų dienų šuo pirmą kartą pasiprašė išvedamas į lauką.

Olga (34 metų) ir Igoris (48 metų) tapo naujaisiais laikinais šuns šeimininkais. Igoris rytais veda Loidą pasivaikščioti. Pirmą mėnesį po operacijos šuo greitai pavargdavo, tada jis tūpdavo ant žemės ir laukdavo, kol jį paneš. Rytą ir vakare, prieš einant pasivaikščioti, Olga perrišdavo ir dezinfekuodavo žaizdas vaistais.

O internete tęsėsi naujų šeimininkų paieška. Dvikojis Loidas kasdien stiprėjo ir darėsi vis savarankiškesnis. Jis vis dar vedamas pas veterinarą. Ten Olga jį ir pamatė. Olga dirba kelionių agentūroje ir laisvalaikiu padeda gyvūnų globėjams juos pervežti.

Rūpindamiesi Loidu Olga ir Igoris taip prie jo prisirišo, kad nusprendė pasilikti. Loidas yra antrasis jų šuo ir jis greitai susidraugavo su kinų kuoduotoju Marliu. Dabar Loidas gyvena visavertį gyvenimą, tik kartais jam nelabai gerai sekasi išlaikyti pusiausvyrą.

Maksimas Sarychau, gimęs 1987 m., gyvena Minske, Baltarusijoje.

2010 m. baigęs Andrejaus Liankevičiaus fotožurnalistikos kursą, ėmė domėtis dokumentine fotografija socialinėmis temomis.

2012 m. laimėjo Baltarusijos spaudos fotografijos konkurso prizą „Gamtos“ kategorijoje už reportažą apie medžioklę. Jo multimedijos darbas „Maisto, o ne bombų“ apie vieną visuomenės veikėją buvo įvertintas antrąja premija 2012 m. Baltarusijos spaudos fotografijos ir multimedijos konkurse ir pirmąja premija toKino 2013 filmų festivalyje („Žodžio laisvės“ kategorijoje).

Jo projektas „Labas ginklams!“ apdovanotas tarptautiniame fotografijos konkurse Golden Camera 2012 „Konceptualiosios fotografijos” kategorijoje ir atrinktas dalyvauti Varšuvos fotografijos dienų festivalio parodoje.

2013 m. lankė ilgalaikius Jurijaus Kozyrevo, Andrejaus Polikanovo ir Tatjanos Plotnikovos dokumentinės fotografijos kursus.