Olivier Papegnies (Belgija)

Pakvaišę dėl meilės

Meilė, seksualumas, protinė negalia – šie žodžiai drauge skamba lyg ir nepadoriai. Mūsų visuomenėje įprasta kalbėti apie seksualinę laisvę. Dažnai kalbame apie integraciją. Tačiau kai tik paminimi seksas ir negalia, kalbėti šia tema tampa kažkaip nejauku, net gėda. Visi – ir įgalūs, ir neįgalūs – teoriškai turėtų turėti tas pačias teises. Jie gali dirbti, turėti laisvalaikį, sportuoti. O kaip dėl galimybės džiaugtis emociniu, lytiniu gyvenimu? Klausimas tampa dar jautresnis, kai prabylama apie protiškai atsilikusius žmones. Kaip mes galime suprasti poreikius tokių žmonių, kurie nemoka kalbėti arba jų kalba labai ribota, arba, kitaip tariant, visiškai kitokia nei mūsų?

Belgijoje jau kuris laikas bandoma šią problemą spręsti. Kai kuriose institucijose protiškai neįgaliems žmonėms leidžiama gyventi poromis, kaip antai Aukštutiniame Itre įsikūrusioje La Maisonnée, kuri kovoja už savo gyventojų teisę į aktyvų emocinį ir lytinį gyvenimą. Tai nebuvo lengva kova. Prieš keturiasdešimt metų žiniasklaida įnirtingai piktinosi tuo, anot jos, „neįgaliųjų viešnamiu“.

2011 m. lapkritį susipažinau su Nathalie ir Bernard’u, Marianne ir Olivier, Anne ir Pierre’u. Jie sutiko vienus metus įsileisti mane į savo kasdienį gyvenimą ir papasakoti savo meilės istoriją.

–  Marianne ir Olivier gyvena intensyvų lytinį gyvenimą jau septynerius metus. Anksčiau, kol jų santykiai nebuvo oficialūs, jie dalijosi studija. Rugsėjo 15 dieną atšventė savo accordailles– sužadėtuves. Marianne labai laiminga, kad sutiko Olivier. Jis rodo jai pagarbą, kurios jai taip trūko ankstesniame gyvenime.

– Nathalie ir Bernard’as jau septynerius metus palaiko intensyvius santykius. Jie ištisą dieną flirtuoja, bučiuojasi, glamonėjasi, šnabžda vienas kitam meilės žodžius. Kai Bernard’as suserga, Nathalie gyvenimas griūva.

– Anne ir Pierre’as – paslaptinga pora. Kartais, kai Anne apima liūdesys, ji galvoja apie savo motiną, su kuria buvo taip sunku skirtis. Pierre’as laiko savo pareiga ją prajuokinti ir slepiasi spintoje. Jis nepaliauja stengtis ją kuo nors nustebinti. 

Olivier Papegnies  gimė 1970 m. Belgijoje, fotožurnalisto karjerą pradėjo 1997 metais. Nuo to laiko dirba laisvai samdomu fotografu įvairiems žurnalams, nacionaliniams laikraščiams ir bendradarbiauja su tokiomis spaudos agentūromis kaip Belga ir Reuters.

2000 m. pradėjo dirbti Paryžiuje įsikūrusioje agentūroje Taiga. Tais pačiais metais išleido knygą „Tibetiečiai nuo Lhasos iki Dharamsalos“, pasakojančią apie ištremtuosius iš Tibeto. 2001 m. Anžė, Prancūzijoje, gavo specialų  Festival du Scoopžiuri apdovanojimą. 2004 m. tapo Tarptautinės spaudos fotografijos agentūros Nazca Pictures Italijoje nariu ir vykdydamas jos užduotis lankėsi daugiau nei 40 šalių. Jis ypač domisi tokiais „pamirštais žmonėmis“ kaip kai kuriose atokiose vietovėse gyvenančios gentys. Jam patinka kurti projektus, kuriais išaukštinami kilnūs poelgiai arba atskleidžiama neteisybė.

2006 m. jis grįžo į Vietnamą, kad papasakotų apie „oranžinio agento“ – cheminio ginklo, kurį JAV armija panaudojo Vietnamo karo metu – aukas.

2007 m. ėmėsi įgyvendinti ilgalaikį projektą „Ypatinga olimpiada“, kuriame pasakoja apie psichikos negalią turinčius sportininkus, jų įvairiausius gebėjimus, treniruotes ir varžybas.

2008 m. pradėjo bendradarbiauti su Belga agentūra ir spaudos grupe Rossel (jai priklauso nacionaliniai laikraščiai Le Soir ir Le Soir Magazine).

2009 m. keliavo į Bopalą Indijoje, norėdamas susitikti su 1984 metais kompanijos „Union Carbine“ gamykloje įvykusios branduolinės avarijos aukomis.

2010 m. apdovanotas Dexia  premija už geriausią metų Belgijos spaudos fotografiją.

2011 m. suteiktas Nikon Photo Press apdovanojimas (NPPA) už reportažą apie žemės drebėjimą Haityje.

2012 m. gavo Le prix du Journalisme du Parlement Wallonie-Bruxelles  apdovanojimą už „Pakvaišę dėl meilės“.

2013 m. tapo Huma kolektyvo nariu.

Pastaruoju metu yra atsidavęs dažnai pamirštoms cheminių ir pramoninių katastrofų pasaulyje aukoms. Tuo pat metu kuria ir asmeninį projektą.

Jo pasakojimus spausdina įvairiausi žurnalai, kaip antai The Time Magazine, Oggi, GEO, Voyager, Gulliver, L’Intelligent, Paris Match, le Vif l'Express, Le Soir Magazine, De Standard, De Morgen, Le Soir, La Libre Belgique.