Dimitris Michalakis (Graikija)

Išsekimas 

Didžiulės demonstracijos, nuo 2010 metų vykstančios Atėnuose, policijos represijos, smurtas ir nepateisinamas ašarinių dujų naudojimas, 3500 savižudybių, masinis nedarbas (26 proc.) ir darbas be užmokesčio – du iš trijų jaunų žmonių neturi darbo, valstybinės sveikatos apsaugos struktūrų naikinimas, uždaromi psichiatrijos skyriai, šimtai visoje šalyje pridygusių lombardų, milžiniškais tempais auganti narkomanija ir prostitucija, daugybė benamių ir gatvėse atsidūrusių žmonių, nenutrūkstantys streikai – visa tai yra Graikijos ekonominės krizės padariniai.

Ši krizė nėra vien tik finansinė. Tai sistemos krizė su daugybe apraiškų – politinių, socialinių, kultūrinių. Tai iš esmės istorinis protrūkis, kai galimi visi ateities variantai. Šalis faktiškai gyvena karo sąlygomis.

Skaičiau apie Vokietijos Veimaro Respubliką, gyvavusią 1919–1933 m., 1929 metų finansinį Amerikos nuosmukį, aštuntojo dešimtmečio naftos krizę. Dabar, atrodo, visos šios situacijos kartojasi Graikijos istorijoje.

Pusė mano draugų bedarbiai, mano tėvai namus šiemet šildosi mažute krosnimi, nes neišgali nusipirkti šildyti naudojamų naftos produktų, mano tėvas, kurio silpna sveikata, jau greitai baigs savo 50 metų trukusią darbinę veiklą (dažniausiai dirbo dviejuose darbuose), neradusi darbo emigravo mano sesuo, pagyvenęs žmogus, kurį sutikau Atėnų centre, siūlė už keletą eurų parduoti savo auksinius dantis, mano kaimynystėje esančios didžiausios plieno gamyklos šalyje darbininkai streikavo 272 dienas, protestuodami prieš 110 kolegų atleidimą ir atlyginimo sumažinimą 50 procentų.

Daug keliavau, mačiau vargo, skurdo ir smurto alinamas šalis ir nors niekada nežiūrėdavau abejingomis akimis, tačiau vargu ar tikrai galėdavau įsijausti į jų padėtį. Egipte, kur lankiausi 2009 metais, jaunimo nedarbas buvo 90 procentų. Graikijoje jaunimo nedarbas dabar siekia jau 65 procentus.

Viskas prasideda nuo mano aplinkos ir baigiasi manimi. Dvasios krizė – tai ir mano paties krizė: tikrai žinau, kad tai, kas tapo mano gyvenimo dalimi, prasidėjo prieš ketverius metus, tačiau iki šiol dar nežinau, kada ir kaip tai baigsis. 

Dimitris Michalakis gimė 1977 m. Elefsinoje, Graikijoje. Studijavo fotografiją Focus mokykloje Atėnuose. Nuo 2004 m. reguliariai bendradarbiauja su K Magazine (žurnalo Kathimerini sekmadieninis priedas) ir E Magazine (žurnalo Eleytherotypia sekmadieninis priedas). Jo nuotraukas spausdina įvairūs Graikijos ir užsienio žurnalai (Spiegel, Die Zeit, Rolling Stones Magazine). Vykdydamas žurnalistines užduotis lankėsi daugiau nei 30 šalių, daugiausia buvusiose sovietinėse respublikose.